- žingeidumas
- מingeidùmas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ; M, L → žingeidus 1: Senis, žingeidumo paimtas, akis išpūtęs žiūrėjo BsPIII11(Nm). Rytmetyj atsikėlęs gaspadorius nuejo gurban, mat žingeidumas pasižiūrėt teip navatnos žvėrelės BsPII184(Jž). Kur buvęs, kur nebuvęs Česius pasimaišė, gal ir jis žingeidumo vedamas ėjo pas čigonus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.